Praalkus Katinka atpėdino čia dairydamasi. Užkąsti jai visai praverstų, bet ale kad nieko aplink nei matyti, nei girdėti nei užuosti. Atsiduso ir su surauktu ir nepatenkintu veideliu žingsniavo per mišką,dar turėdama vilties kad užmatys kokį žmogėną

Rebeka, po ilgo nebuvimo gimtajame Mystic Fallse ir vos tik į jį atvykusi, atsiduria čia, vidury miškų, kur kažkada buvo jų namai. Vaikščiodama tarp miškų, pajautė, kad yra ne viena, ir priejusi prie tos vietos, kur pmatė merginą, stovinčią nugarą į ją. Vien iš garbanų ir nugaros jausuprato kas tai tokia, tačiau negasdino ir nesireiškė, tiesiog stovėjo, rankas susikryžiavusi ant krūtinės su pikta šypsenėle veide ir laukė, kol mergina pagaliau ją pamatys ir atsisuks, nors Beka nebuvo tikra kad Katerina ją aplamai pažįsta.

Nu išgirdo Katinka iškart kad kažkas jai už nugarikės yr ir iškart susiprato kad ne žmogus, nes giliai įkvėpus neužuodė žmogaus kraujo kvapo. Pasukus galvelę į personą stovinčia už jos Katinka išpūtė akeles,nes ji tikrai nesitikėjo kad už jos stovės viena iš tų nuo kurių Katerina bėga visa savo gyvenimą, bet dar kartelį įkvėpus sugražino savo bitch feisą ir pakreipė galvelę
- Ko tau čia?- nu nemaloniai pradėjo, bet juk čia Katerina ir ji tikrai nenori parodyti kažkokiai blondinei kad ji jos bijo, bet aišku šiknioką ji nori išnešti sveiką

Vos Katerinai atsisukus, Rebeka pamatė baimę arba bent jos pėdsakus, todėl labai liko patenkinta savo atliktu darbu.
- Labas ir tau, Katerina,- savo angliškuakcentu lėtai pratarė, su didžiausiu malonumu ištardama kiekvieną sakinio raidę. Palenkusi galvelę į šoną stebėjo merginą, galvodama nuo ko pradėti, nuo gasdinimu ar ale malonaus pokalbio lyg jos būtų seniai nesimačiusios vaikystės draugės.
- Nesitikėjau tavęs čia sutikti, net neabejoju, kad Nikas labai apsidžiaugs tave pamatęs,- šypteli nusprendusi truputį pagasdinti merginą, kuri savo baimes bandė dankstyti po savo bitchiška kauke, nors jai ir nelabai sekėsi.

Prisimerkus teip piktai stebėjo Beką, nieko neatsakė į jos tą pasisveikinimą ir beje, ji gerai moka slėpti savo jausmus, tad baimės po poros sekundžių jau nebebuvo matyt. Jai labai nepatiko tas angliškas akcentas, toks senamadiškas kaip ir pati Rebeka
- Ir aš žinok nesitikėjau tavęs čia sutikti, bet kaip matau man nelabai pasisekė ir tave sutikau - šaltu bejausmiu balsu tarė, praignoravo tą vietą su Klausu, nes kuo puikiausiai žinojo kad anas kažkur dingęs be jokių gyvybės ženklų, jai labai pasisektų jei jis yra negyvas bet ji tuo abejoja...

Katerinai stovint kaip tikram ąžuolui prieš Beką,kurio nenuverstų jokie viesulai, Rebeka tik dar plačiau išsišiepia, Žingsnis po žingsnio pamažina atstumą tarp jų, kad jei reikėtų galėtų truputį pamėtyt ir pavėtyt Katuką, nors ir nemano, kad ši tokia neprotinga ir puls Rebekai į atlapus.
- Nejau manei kad dar 500 metų slapstysies ir Nikas tavęs nesuras? Ir gali nesijaudinti, jis jau pakeliui į čia,- mirkteli perspėdama kad toks kaip Klausas gyvas, ir net labai gyvas, nors pati neturėjo nei žalio supratimo kur jos mielasis broliukas šlaistosi.
- O be to, nesuprantu ko tau bijoti?- švelniu balseliu paklausia, rankas nuo krūtinės perkeldama ant klubų, vis dar žiūrėdama į Kateriną.- Tu vampyrė, tavo kraujas nebenaudingas,- gūžteli petukais kalbėdama taip paprastai lyg jos abi diskutuotų apie naują palaidinę ar naujus batelius.
- O jei būsi gera ir niekur nebėgsi kol mano mielas broliukas čia atvyks, garantuoju, kad jis tavęs pasigailės ir neišnešios po dalelę per visą mišką,- pratęsia savo reikšmingą kalbą, neslėpdama pasipūtimo ir savo galios jautimą, nes tiek Rebeka tiek pati Katerina žino, jog Katerina nieko blogo negali Bekutei padaryti.

- Nesuras jei nesustosiu vienoje vietoje labai ilgai - gūžtelėjo petukais, juk kartais ji netgi pati sekdavo Klausą, kad įsitikintų ką jis ketina daryti toliau. Ana kaip stovėjo taip ir stovi visai nekreipdama dėmesio kad Rebeka vis mažina atstumą tarp jų.
- Gal aš jam ir nereikalinga tam ritualui, bet manau kad jam keršto reikia - tiesiog pasako ką mano - Ir nuo kada gi Klausas gailestingas patapo kad net mane galbūt nežudytų?- kilstelėjo antakiuką, su tokiu tipo susidomėjusiu žvilgsniu pažvelgė į Beką, nors kuo puikiausiai Katerina žinojo kad Klausas negailestingas ir visada padaro tai ką jam reikia. Bet Katerina žinojo jog jį galėtų nužudyt su baltuoju ąžuolu, bet gaila kad tie Mikaelsonai jie sunaikino

Rebeka ilgai mastė, tikrai būtų neblogai prie antrininkės ir Kateriną, kaip prie dovanos kaspinėlį Klausui pririšti, vis dėl to nepasainant visko, ji savo broliuką tikrai myli ir tikrai nori kad jam pasisektų, o kadangi Beka šiek tiek gudresnė už jį pirmoji surado vietą, kur apart girdėtų gandų gyvena dar viena antrininkė, kuri būtent reikalinga Klausui.
- O kas sakė, kad aš čia tam, jog supakuočiau tave ir pristatyčiau jam?- kilsteli antakiuką imdamasi plano B ir su savo klausimu palikdama šiokią tokią intrigėlę.
- Manau tau būtų daug lengviau jei Klausas būtų negyvas,m?- kilsteli antakiuką, galvodama kad papirks Kateriną su taip ilgai siekta jos laisvės idėja.

Nepririš Beka kaip papildoma dovanėlė Katerinos, nes ji per gudri kad būtų taip lengvai sugauta.
- Nieks to nesakė, bet tavo veido mina tai byloja - linktelėjo galvele, nes galima sakyt viską ką Beka galvoja galima perskaityti ant jos kaktos, nes rimtai ji per daug laiminga čia atrodė
- Tai aišku kad būtų lengviau, kas dar per klausimas, čia visas pasaulis dėkotų tam kuris nudėtų Klausą - linktelėjo galvele ir kilstelėjo lūpų kampučius, nes jai tai pasakyt buvo labai fainai, o ypač prie jo sesers

- O atrodo tai padaryti neįmanoma, nebent turi tam reikalingą ginklą,- toliau suka ratais neina prie esmės, reikia truputį už nervų Katukui patampyt, nes Beka gali garantuoti, jog Katerina padarytų viską kad tik tptų laisva nuo Klauso ir jo neapykantos.
- Jei aš pasakyčiau, kad tą ginklą turiu, ir kadangi antrininkė yra būtent Mystic Fallse ankščiau ar vėliau mano mielasis broliukas prisitatys, o turint Klausą ir ginklą nėra viskas taip sunku, arne?- šypteli Katerinai, mat patiko jai ją erzinti.
- Aš ne tam čia, kad padėčiau savo broliui, aš tam kad pasirūpinčiau tuo, kad jis gulėtų negyvas vieną kartą ir visam laikui.- šypsena dingsta, tačiau nuožmumas pasilieka Bekutės veide.
- Dabar užduosiu tau esminį klausimą, ar pasiruošus pribaigti Klausąar bėgsi tol kol vieną dieną jis tavęs nepagaus?- Ne ką kitą, bet tik žaidžia su Katuku, bet žaidžia labai įtikinamai, nes mergina žino, kurias vietas reikia paspausti.

- Žinok jei turėčiau tai manau pradėčiau nuo tavęs - su šypsniu veide tarė, Katinka tikrai turbūt pradėtų nuo Bekos, nes ana tikrai tampo ją už nervų, bet ačiū dievui ana dar laikosi ir su tokiais savo nervais ji dar ilgai išbūtų
- Bet tu jo neturi - pataisė ją - Aš žinau kad jūs sunaikinot baltajį ažuolą jau prieš daug metų - galvekę pakreipus tarė. Nusibodo jai stovėti vienoje pozoje, ten perkėlė svorį ant vienos kojos ir padėjo rankutes ant klubų. Nee nu Beka u savo melavimais tiesiog prašosi kad Kateriną ją vis taisytų ir taisytų
- Aš žinau kad tu jo nežudysi, nes tu jo net nepalikai vieno kai jis tave pasmeigė su tuo durklu ir įkišo į karstą - nu Katukas daug domėjosi tais kurie ją vaikosi nežinia kiek jau metų, o dabar tos žinios jai padeda nepapulti į Bekos spastus
- Be abejo kad bėgti - šyptelėjo teip klastingai - Aišku nekas kad anas bus gyvas, bet bent jau mano gyvenimas nenuobodus - gūžtelėjo petukais, Katerina labai nemėgo nuobodaus gyvenimo

Po Katerinos pasakymo Rebeka tik nusijuokia.
- Katerina, Katerina, atrodo blogai atlikai savo namų darbus.- paliksi galvute Rebeka.
- Manai kad originalą galima nudurti tik su baltuoju ąžuolu?- kilsteli antakiuką. Iš ties po ąžuolo sudeginimo liko pelenai, kurių šiek tiek teko ir Rebekai, dėl viso pikto apsisaugoti nuo brolių, ypatingai tokių, kurie ją uždaro į karstą keliem šimtam metų. Daugiau neduodama informacijos apie ginklą kuris yra ir kurį slapčia turi Rebeka, juk būtent su tuo ginklu ir pati buvo nudurta.
- Žinai tau spręsti, bet aš net neabejoju,kad Klausui čia atvykus tu būsi pirmoji jo auka,- pasako rimtai, dar bandydama truputį jį pagasdinti.
- O kai tavo galva bus užmauta ant miestelio bažnyčios bokšto, aš nužudysiu Klausą ir ateisiu prie tos bažnyčios pasijuokti iš tavęs, kad buvai tokia kvaila ir nesutikai prisidėti prie mano pasiūlymo,- mirkteli ramiai ir aiškiai išdėstdama savo mintį ir nusukdama akis į šoną. Pamažu Rebekai darosi nuobodu o tai tikrai negerai, mat pradėjus ieškoti linksmybių po ranka paklius pirmas padaras esantis netoliese jo. Galiausiai ramiai iškvėpusi orą, akimirką mėgaujasi gamta ir ramybe ignoruodama Kateriną, kuri iš paskutiniųjų stengiasi laikytis šaltai ir bebaimiškai.

- Jeigu kalbi apie tą durklą, tai su juo čia nieko gero, nes jeigu jį ištrauksi tu vėl gyva, o tai negerai - papurtė galvelę.- Tad tas ginklas nieko vertas - gūžtelėjo petukais. Matė kažkada ji tą ginklą, bet kiek žino, tai vampyras negali naudotis juo nes jei panaudoja tai pats žūva, o čia dar vienas to durklo minusas
- O aš manau kad pirmoji auka bus Elena ir aš visai nesupykčiau - palinksėjo galvele, nes jai Elena labai nepatiko, o labiausiai dėl to nes po jos keliais linksta abu Salvatoriai.
- Dar pažiūrėsim kieno galvą ten bus užmauta - pakraipė galvelę, jau ir jai nusibodo čia stoviniuoti, nes tie Bekos grasinimai jau jai ir įgriso - Tikrai buvo malonu susitikti Rebeka, bet aš jau turiu eiti - šyptelėjo taip kreivai, mestelėjo plaukus atgal ir Katerinos jau nebėra

Nusijuokia pati sau pamurmėdama kokia vis dėl to ta katerina bailė, o kadangi jau ir ką erzinti neliko, todėl tik apsisuko ir išėjo iš miško.